- susilpėlis
- susil̃pėlis, -ė smob. (1) NdŽ, susìlpėlis (1) NdŽ; Ser kas labai susilpęs, išsekęs: Tokie susilpėliai tankiai gripuo[ja] Krš. Priglausti reikia ne tinginius, bet susilpėlius, persenėlius rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.